Drenažo įrengimas lietaus kanalizacija |

Drenažo įrengimas ir lietaus kanalizacija

Dažnai klaidingai manoma, kad kiemo pagrindiniai darbai apželdinimas ir kietųjų dangų įrengimas. Iš tiesų prieš sodinant augalus, sėjant veją, reikia imtis požeminių darbų. Vieni svarbiausi jų – tai drenažo įrengimas ir lietaus kanalizacija. Lietaus kanalizacija reikalinga kiekviename kieme, o drenažo įrengimas ne visada būtinas. Jeigu po lietaus kieme neapželdintame plote stovi vanduo, tai dar nėra ženklas, kad reikalingas drenažo įrengimas. Pasikonsultavus su specialistais, galite sutaupyti lėšų, kurias būtumėte išleidę drenažo įrengimui, nors jis nėra būtinas.

Lietaus kanalizacija

Nuotekos – namų ūkyje ar gamyboje suvartotas arba gaminant atsiradęs vanduo. Atsižvelgiant į susidarymo kilmę ir užterštumą, nuotekos skirstomos į tris pagrindines grupes: buitines, gamybines ir lietaus (paviršines) nuotekas.

Lietaus nuotekos susidaro lyjant ant gatvių, šaligatvių, aikščių, stogų ir kitų vandeniui nelaidžių paviršių. Kartais vietoje lietaus nuotekos vartojamas bendresnis terminas – paviršinės nuotekos. Ši sąvoka apima lietaus ir sniego tirpsmo metu susidarančias nuotekas. Lietuvoje sniego danga santykiniai yra nedidelė, tirpsta iš lėto, todėl projektuojant paviršinių nuotekų nuotakyną lemiamas parametras yra lietaus metu susidarančios nuotekos.

Labai svarbu, kad vanduo tekėtų nuo pastatų, takų, gėlynų. Natūralus nuolydis yra geriausias, pigiausias ir svarbiausias drenažas. Kartais būna situacijų, kada sunku nuleisti vandenį natūraliu nuolydžiu. Tokiose vietose reikėtų montuoti požeminį rezervuarą, į kurį subėgs vanduo iš lietaus surinkimo sistemos. Rezervuaro dugnas turi būti kiauras, kad susigertų į gilesnius gruntinius vandenis.

Lietaus šalinimo sistemos paskirtis – greitai ir saugiai iškritusius kritulius pašalinti iš urbanizuotų teritorijų, kad lietaus metu nebūtų patvenktos gatvės, užlieti namų rūsiai, pažeisti namo pamatai, kieme neatsirastų smegduonių bei būtų išlaikytas kietų ir vejos vientisumas. Dar kitaip paviršinių nuotekų nuvedimo sistemos šnekamojoje kalboje vadinamas lietaus kanalizacija.

Drenažo įrengimo ir lietaus kanalizacijos kaina

Lietaus kanalizacijos kaina priklauso nuo stogo dangos ploto, kiek reikės lietaus vandens surinkimo šulinių, nuo jų dydžio, nuo sklypo grunto, kiek toli nuo pastato bus įrengiami paviršinio vandens šuliniai. Jeigu sklype yra atviras vandens telkinys, tai gali sumažinti bendrą lietaus kanalizacijos ir drenažo įrengimo kainą, nes tokiu atveju, lietaus nuotekos gali būti nuvestos į telkinį. Jeigu kliento pageidavimu bus įrengiama vandens filtravimo sistema antriniam jo panaudojimui, t.y. daržo, vejos, gėlyno laistymui, automobilių plovimui ir pan., tai papildomai išaugina bendrą kainą.

Lietaus nuvedimo sistemos įrengimas

Įrengiant lietaus nuvedimo sistemas naudojami polivinilchlorido vamzdžiai (PVC), kurių skersmuo yra nuo 110 mm, vamzdžių sujungimas yra movinis. Vamzdį veikia hidrostatinis slėgis iš vidaus, grunto slėgis iš išorės, transporto apkrovos iš išorės, gruntiniai vandenys iš išorės, nuotekos iš vidaus, todėl yra labai svarbu kokybiškai paruošti tranšėjas, kuriose bus klojami vamzdžiai.

Tranšėjos dugnas turi būti lygus ir be akmenų, pilamas išlyginamasis sluoksnis apie 10 cm. Labai svarbu, kad vamzdis ant jo atsigultų tolygiai. Paklojus vamzdį, pilamas iki pusės vamdžio šoninio užpylimo sluoksnis, kur sutankinamas kojomis itin atidžiai. Virš vamzdžio supiltas pirminis užpylimo sluoksnis turi būti nemažesnis nei 30 cm. Čia naudojamas smėlinis gruntas, kurio dalelių dydis neturi viršyti 20 mm, o 8-20 mm kiekis neturėtų viršyti 10 %. Galutinio užpylimo sluoksnis pilamas iš tranšėjos iškastu gruntu, kuriame akmenų dydis neturi viršyti vamzdžio skersmens dydžio. Grunto sluoksnis turi būti ne mažesnis nei 60 cm, jeigu vamzdyną veiks transporto apkrova. Gamintojo rekomendacijos pateikiamos čia.

Lietaus nuotekų vamzdžio montavimo schema su atskirais sluoksniais

Paveiksle vaizduojamas lietaus kanalizacijos vamzdis ir atskiri sluosksniai: išlyginamasis, šoninio užpylimo, pirminio užpylimo ir galutinio užpylimo.

Drenažas

Sklypuose, kur gruntas sunkus ar yra aukštas gruntinio vandens lygis, reikia įrengti požeminę drenažo sistemą. Drenažas – tai tam tikro objekto sausinimas, kai iš jo nuteka paviršinio ar požeminio vandens perteklius. Drenažu taip pat įvardijama kanalų ar vamzdžių sistema, kurios dėka vyksta sausinimas.

Norint nustatyti, ar sklypui reikia drenažo, reikia įvertinti, kur ir kokiame gylyje yra gruntiniai vandenys ir kaip per sklypą teka kritulių vanduo. Tai išsiaiškinti padės stiprus lietus arba sniego tirpsmo vanduo.

Drenažo įrengimas

Norint nustatyti, ar sklypui reikia drenažo įrengimo, reikia įvertinti, kur ir kokiame gylyje yra gruntiniai vandenys ir kaip per sklypą teka kritulių vanduo. Tai išsiaiškinti padės stiprus lietus arba sniego tirpsmo vanduo.

Paprastai požeminė drenažo sistema sklypuose įrengiama nuo 30 cm iki 130 cm. Tranšėjos dugne pilamas žvyras arba smėlis kelių centimentrų storio sluoksniu, tiesiamas drenažinis vamzdis, kurį reikia užpilti skalda, po to tiesiama geotekstilė ir tik vėliau viskas užpilama augaliniu gruntu.

Namo drenažo sistemos klaidos

Dažniausia klaida būna, kada drenažinis vamzdis užpilamas tuo pačiu kastiniu gruntu ir nenaudojama skaldos. Toks drenažas tinkamai nefunkcionuos. Kita klaida – skalda užpildyti drenažo griovį iki pat viršaus. Vasarą tokios vietos puikiai matomos, nes jose išdžiūsta veja, kiti augalai.

Netinkamai įrengta lietaus vandens nuvedimo sistema arba drenažas augalams gali pridaryti nepataisomos žalos. Jeigu vanduo subėgs į vieną vietą ir ten prastovės savaitę ar ilgiau – žus visi medžiai, krūmai, daugiamečiai augalai ir net veja. Drėgstančių pamatų drenažo įrengimas neišgelbės, jeigu jis bus atliktas netinkamai, todėl siūlome darbams atlikti rinktis tos srities specialistus.